užūksmis

ùžūksmis sm. (1) K, LVI221, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, užū́ksmis (1); L, užūksmỹs (3^b) 1. S.Dauk, D.Pošk, I, Rtr, NdŽ, KŽ, Grdm, Užv pavėsis, paunksnė: Ùžūksmis čia, neįkaitę Grd. Obelums žydant ùžūksmį eglės padaro Grd. Reiks ùžūksmį kokį padirbti, ka nekepintų saulė Eig. Munie buvo šalta ùžūksmė[je] Plt. Ùžūksmė[je] pasisėdę sėdėjom, kaip ta galva galėjo parkaisti Vn. Karštà, paeikiav į ùžūksmį Jdr. Užūksmỹs tenai, sėskiamos tenai DūnŽ. Ùžūksmiūse šakotų ir lapuotų medžių yra pataisytos sėdenės BM302(Lkv). Rinkosi visi į būrelius, ieškojo užūksmio Žem. Medžių užūksmyj labai smagu jau pasidžiaugti gyvybe Vd. 2. KI578, KII173, K, LVI221, Š, Rtr, NdŽ, KŽ užuovėja: Čia vėjas taip puta, pasitraukiam į ùžūksmį Krkl. Ùžūksmė[je] vė[ja]s neužputa Užv. 3. KŽ užkampis, pakampė: Dilba, kur dilbinėji užū́ksmiais, kad kas nepamatytum? JI325. Ką anie ùžūksmiais pasivaga, tą pragera Rdn. 4. nuošali, atkampi vieta, nuošalis: Kelmė tai kitas reikalas, o Kražiai – ùžūksmis Krž. Sulyginant tą, kas apie juos (lietuvius) sakyta, su tuo, kas plačioj žmonijoj nusiduoda, galėtume beveik manyti, kad lietuviai kokiame užūksmyj gyvena Vd. 5. prk. prieglobstis, priebėga: Juk randasi ir dabar mums tokia užūksmio vieta, kur mes galim prybėgos rasti Kel1862,25. Džiaugėsi radusi užūksmį, priebėgą nuo visų negandų rš. Būdavę, lyg mirtis ją nuolatai plėšianti iš gyvenimo į savo užūksmius Vd.